Tikras draugas ar tiesiog.. pažįstamas?

Žinot, šiaip šito straipsnio net neplanavau rašyti. Tiesiog va taip sėdėdama kėdėje, užkandžiaudama (gerai, rydama) ir susirašinėdama su savo BestFriendForEverAndEver K. , susimąsčiau. Žinot apie ką? Apie draugus ir tuos, kurie draugais tik apsimeta. Ir apie tuos, kurie tave išduoda ir palieka, taip sakant, ant ledo. Taigi, šis straipsnis bus apie draugus, kurie galbūt net nėra mūsų draugai. Tik kodėl taip skauda širdį jo netekus?..

Kas yra tikras draugas?

" Tikras draugas pamatys pirmą ašarą, pagaus antrą ir sustabdys trečią.."

Štai taip byloja Anonimo išmintis. O jeigu kalbant mūsų kalba, tikras draugas yra tas, kuris priims tave tokį koks esi, nesistengs tavęs pakeisti, džiaugsis kartu su tavimi, liūdės ir verks su tavimi. Ir tikras draugas būna vienas ir visam gyvenimui. Mano nuomone.

" Tikras draugas turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; draugystė mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė." - Ciceronas.

Trečias - nereikalingas?

Dažniausiai geriausiais draugais vadinami du žmonės. Netgi į išmaniąją "Google" suvedus frazę best friends daugiausiai matysi nuotraukas ar frazes apie du žmones. O kas nutinka tuomet, kai atsiranda trečias? Galbūt jis įdomesnis, gražesnis, šmaikštesnis? O gal jis tiesiog paskutinis.. kelmas? Ir štai, tavo vadinamasis geriausias draugas ima ir nusisuka nuo tavęs, "pabėgęs" su tuo, naujuoju. O tu lieki vienas, įskaudintas. Ir kažkodėl tas tavo geriausias draugas to net nepastebi, netgi dar labiau skaudina. Parodo, kaip jam linksma be tavęs su nauju draugu, koks nuostabus jo naujasis draugas. O tavo jausmai jam, regis, net nerūpi. O tu.. tu lieki su prisiminimais kurie tave skaudina ir daro gilias žaizdas. Tik kažkodėl tavo geriausiam draugui tas nerūpi. Ir kyla klausimas. Kodėl?..

..ir kas kaltas?..

Ir iš ties - kas? Ima kaltinti save. Paskui tą naująjį draugą. Bet ar kada susimąstei, kad visgi kaltas ne kas kitas, o tik tas geriausias draugas? Juk jei jis būtų TIKRAS draugas, jis tavęs neišduotų. Neįskaudintų. Dėl jo ašaros tavo skruostais neriedėtų. Bet nuriedėjo. Todėl jis nėra vertas tavo meilės jam. Meilės jam kaip draugui. Geriausiam draugui. Tavo jausmai jam nerūpėjo. Tad geriausia būtų tiesiog susitaikyti su tuo, kad jis nebuvo tavo draugas. Ir netgi džiaugtis tuo, kad jis išėjo iš tavo gyvenimo, nes kuo toliau, tuo tau būtų buvę sunkiau. Vieną dieną jūsų keliams vis tiek būtų tekę išsiskirti. Jau geriau anksčiau negu vėliau.. Bet dabar bent jau žinosi, kad tokie žmonės mus moko būtų stipresniais ir žengti gyvenimo keliu tvirtai bei pasitikint savimi. Patikėkit, sakau iš patirties.

IŠVADOS:

O išvada bus tik viena: pats laikas apsižvalgyti aplinkui! Galbūt tavo sielos draugas sėdi, stovi ar tiesiog yra šalia tavęs, nors tu jo net nepastebi?.. Pats laikas įsiklausyti ne proto, ne širdies, o.. sielos balso. Juk tikri draugai yra du žmonės su vienos sielos pusele savyje. :)

Pė.es.

Ir štai rašydama paskutines eilutes, akimis nuklydau į pačią straipsnio pradžią. Ir jo gale pamačiau tokį klausimą "Tik kodėl taip skauda jo netekus?..". Iš tiesų tai kiekvienas galėtų atsakyti savaip. Tačiau aš atsakysiu savais žodžiais. Po to karto, kai netekau draugės, jaučiau didelį, tiesiog beprotišką skausmą. Ir vis klausdavau savęs - kodėl? Ir mano atsakymas visuomet buvo toks: nes ją aš laikiau drauge. Ir ji man rūpėjo. Ji man buvo brangi. Kodėl parašiau būtuoju laiku? Nes dabar viso to pasekoje liko tuštuma ir.. padėka jai. Taip, padėka. Nes ji mane išmokė iškęsti skausmą. Ji išmokė mane pakilti ir žengti tolyn. Ir su ja aš patyriau tai, už ką lieku jai labai dėkinga. Ačiū Tau.

Ir pasinaudodama proga, noriu padėkoti vienam žmogui, kurį myliu ir mylėsiu iki grabo lentos. Žmogų, kuris yra mano gyvenimo auksas nuo vystyklų laikų. Žmogus, kurio į nieką nepakeisčiau. Žmogus, kuris visuomet šalia, net tuomet, kai nuo jo nusisuku. Žmogus, kuris mano yra vienas brangiausių pasaulyje. Ačiū tau, Karolina, kad ištveri mano durnizmus, kvailiones ir panašiai. Ačiū, kad esi..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Taigi, šiandienos straipsnis būtų toks. Tikiuosi labai per daug neišsireiškiau. Tačiau šią poraštę rašau nenorėdama ką nors pridurti, bet norėdama paklausti skaitytojų. O Jūs ar turit geriausią draugą? O gal buvote įskaudinti jo? Galite drąsiai pasisakyti, pasiklausti ir išlieti jausmus komentaruose ar mano el. pašte, kurį priminsiu: eriksonas444@gmail.com

Visuomet Jūsų ir visuomet Jūsų paslaugoms!

O dabar saldžių sapnelių visiems, sėkmės rytoj mokykloje! Prisiminkit - rytoj jau penktadienis! ^^ Labos!

- Jūsų Erika .

xoxo ;*