Susipykau su drauge. Kas iš to yra gero, kas blogo? Ką daryti?

Labas vakaras.
pirmiausia tai man įdomu kaip praleidot dieną ir ar didelis skaičius blog'o skaitytojų žiūrėjo vakar euroviziją? Žiauriai nėrvino mane vienas dalykas - kad mes iš kitų šalių beveik niekada negavom aukštesnių balų nei 8, tik vieną kartą 12 nuo Gruzijos jei neklystu? Na, o labai neišsiplečiant apie euroviziją - lekiu prie straipsnio temos, kuri manau, kad mums, paaugliams yra tikrai aktuali.

Manau, kad kiekvienas iš mūsų turime keletą draugų, o gal ir daugiau kurie yra mums patys brangiausi ir kurių mes nenorime prarast.. Tačiau kartais atsitinka taip, kad tiesiog visai netikėtai jūs.. SUSIPYKSTAT. Nesvarbu dėl ko, kad ir dėl paprasčiausio ir tikrai ne tokio svarbaus kaip jūsų draugystė dalyko. Ir tada būna skaudu, bet viską galima ištaisyti! Bet tačiau, kol prieisiu iki sprendimų.. Manau, kad reikėtų išnagrinėti susipykimų pliusus ir minusus.

PLIUSAI

Visgi kartais susipykus manau, kad reikėtų sugebėti įžvelgti ir gerąją susipykimo pusę. Skamba kvailai ir keistai? Dar anksti taip manyti! Tiesiog kiek žemiau surašysiu punktus, juos trumpai aptardama.. Kodėl visgi susipykus yra ne vien tik blogai.. Tad...:

Susipykus sužinai, ar tas žmogus iš tiesų buvo tavo draugas. Savaime suprantama, jeigu tas žmogus yra arba buvo tavo draugas, jūs greitai susitaikysit, o jeigu tu nesi jam/jai svarbus - draugystę gali pamiršti, nebent pati pasistengsi susitaikyti.
Susipykus sužinai, koks jūsų draugystės stiprumas. Manau, kad kiekviena iš mūsų esame patyrusios tą susipykimą, kai įvairias žvilgsniais lyg ir bandome pasikalbėti su savo drauge arba draugu, bet viduje taip pat ir nedrįstame. Būtent šis pliusas padeda suprasti, kokios jūs (arba kokie) buvot artimos (arba artimi).
Susipykus pamatai, ar ji yra ir buvo patikima. Savaime suprantama, kad jeigu ji buvo patikima, ji tikrai niekam neišpasakos tavo jai pasakotų paslapčių, o jeigu ji buvo ne patikima - apie jas greitai sužinos geriausiu atveju tik klasė.
Vienas iš didžiausių pliusų yra tas, kad kai susipykstame, tik tada sužinome ką iš tiesų apie mus manė draugė. Aišku, dažnai būna sakomi žeidžiantys žodžiai, kad tik įžeisti, bet kartais ir būna tiesos. Tarkim, kad - "tu esi užsispyrus ar sunkaus charakterio". Tai juk gali būti tiesa, taip? Tereikia susimąstyti.
Pliusas yra tas, kad jeigu tau ši draugė arba draugas darė kokią nors įtaką - kad ir būdama su juo/ja keikeisi daugiau, kai su juo nebendrausi suprasi, kad tai "įgijai" draugo dėka. Ir pliusas bus tas, kad šios "įtakos" atsikratysi.

MINUSAI

Nėra tokio dalyko, veiksmo, daikto ar žmogaus.. Tiesiog to, kas neturėtų minusų. Kartais jų būna daug daugiau negu pliusų. Tad šį kartą manau, kad jau supratote jog taip tikrai nebus.. Tad nieko nelaukdama pristatau jums minusus, kodėl blogai tada, kai susipykstame su drauge arba draugu.

Susipykus tu netenki tau svarbaus žmogaus. Žinoma, lyg ir netenki to gero laiko kuris buvo, to juoko, tų šypsenų, tų visų "bairiukų" kuriuos suprasdavot tik būdamis abi, arba abu. Tiesiog lyg ir netenkat žmogaus su kuriuo buvo linksma.
Kai susipykstat, pradedat neapkęsti viena kitos, taip pat iš to pykčio būna, kad vieni sako tokius dalykus dėl kurių vėliau gali tekti net atsiprašyti.
Susipykus, jei tavo draugė pasirodo, kad nepatikima, gali išpasakoti tavo pačias slapčiausias paslaptis netgi ne kam nors kitam, o tavo priešams (arba tiesiog žmonėms, su kuriais tu blogai sutari ir nemėgstat vieni kitų)! Na, o jau tada.. Tavo paslaptys gali pasklisti po visą mokyklą, jeigu tavo "priešė" yra tikra gandų nešiotoja..
Jeigu su drauge susipykai dėl labai svarbaus dalyko jai, ir jeigu jūs "pjaunatės" kaip šuo su kate.. Ji viską ką žino apie tave gali panaudoti prieš tave, norėdama tau kaip nors pakenkti. Na žinot tokius dalykus, kaip norėjimą "pridirbti" *ex draugei*.
Dėl pasibaigusios draugystės.. Jei ji tau buvo be galo svarbi ir tas asmuo taipogi - gali kilti depresija.. O kas tai yra manau, net nereikia aiškinti. Tiesiog pakanka žinoti to, kad tai bjaurus dalykas.

KAIP to išvengti?

Taip pat spėju, kad dauguma norėtų pykčių su draugėmis išvengti.. Bet kartais tai atrodo neįmanoma? Nieko nėra neįmanomo!

Jei nori nesusipykti su drauge, turite viena kitą suprasti. Nepeikti dėl ko nors, kad ir ką padarot, suprast viena kitą ir padėti kai sunku, nenusisukti sunkiausiomis akimirkomis.
Gerbti kiekvienos nuomonę. Sakoma, kad kiek žmonių tiek yra ir nuomonių, tačiau ne kiekvienas sugeba priimti nuomonę ir ją gerbti, todėl dažnai vien tik dėl to ir kyla įvairūs ginčai.
Nepamiršti jums svarbių dalykų. Na žinot kaip būna, susitaria susitikti ir vėliau sako pamiršau, arba tiesiog sako,jog negali.. O atsitinka taip, kad tave bevaikštant mieste tavo draugė užklumpa su kita drauge! Ach, tas momentas..
Jei norit nesusipykti, privalot pasitikėti viena kita. Be pasitikėjimo niekur toliau nenueisit - reikia pasitikėti savo draugais, nes be pasitikėjimo dažnai kyla įvairūs konfliktai dėl kurių vėliau susipykstama. :)
Taip pat nemeluoti viena kitai, kadangi visgi reikėtų prisiminti, jog kažkada yla išlįs iš maišo.. Manau visi žinot šį posakį.

Na, o jeigu jau nutinka taip, kad susipyksti...

Visgi, kokia draugystė be pykčių? Visada pasitaiko pykčių dėl menkiausių dalykų, tad jeigu jau visgi nepavyksta išvengti jūsų nebendravimo minučių ir jeigu tau draugystė yra tikrai svarbi, nieko nelaukdama griebkis prie draugystės sugrąžinimo!!

Pasistenk susitaikyti su ja. Jei ji stengiasi tave ignoruoti - nepasiduok ir neleisk jai to padaryti. Paimk ją už rankos ir nusivesk pasikalbėti į atokesnę vietą. Išsiaiškinkit kokios problemos, kodėl susipykot ir pačios nepastebėsit, kaip susitaikysit ir abi su šypsenomis savo veiduose eisite koridoriumi!
Jeigu nemėgsti santykių aiškintis realiai (nors tai yra nelabai gerai) pasiimk į rankas savo brangųjį telefoną ir parašyk jai. Parodyk, kad ji tau svarbi kaip draugė!! Ir ji tai supratusi manau, kad pati savaime turėtų "Atsileisti".

Arba tiesiog auksinė taisyklė -

visada supraskit viena kitą, gerbkit viena kitos nuomonę ir jūsų santykiai visada bus taikoje!