Stop hoping, start believing..!

Meilė meilė ir dar kartą.. meilė?
Ko gero būtent šis jausmas - meilė - nepaiso nieko. Nei amžiaus, nei laiko, nei lyties, netgi širdies ar proto balso. Nieko. Tik kodėl mes pasiduodame jos įtakai? Kad vėliau kentėtume? Kęstume skausmą? O gal tiesiog todėl, kad tikime, jog tai TA - tikroji - meilė? Tik ar tai įmanoma būnant vos.. paaugliu?
Ko gero dauguma šiuolaikinių paauglių ar net dar visai vaikų pamato ką nors, kas regis atstoja jam viską. Tas kažkas (pavadinkime jį tiesiog vaikinu) apima visas mergaičių mintis, tampa kažkuo ypatingu. Pamačius jį, pilve ima plazdėti peteliškės, visa aplinka regis išnyksta, o akyse matai tik jį. Regis bėgtum, rėktum, apkabintum ir sakytum, kaip jį myli, bet.. stovi ir nieko nedarai. Vaidini šaltą ir atšiaurią. Net tada, kai jis prie tavęs prieina, užkalbina. Žinoma, pasitaiko ir kitokio tipo merginų - jos bendrauja su vaikinu kaip su bet kuriuo kitu, giliai širdyje tikėdamos, kad galbūt vieną dieną iš draugo jis taps nuo nors daugiau. Ir kartais joms pavyksta. Bet kartais nutinka taip, kad visos viltys griūva vos per akimirką. Pamatai jį su kita, apsikabinusius, besišypsančius. Kol jie džiaugiasi, tu stovi drebėdama iš liūdesio ir.. pykčio. Kyla tokie norai kaip "Aš ją užmušiu. Paimsiu ją už plaukų ir pervažiuosiu veidu per asfaltą. Ji tokia ir anokia.". Bet galiausiai tokios mintys tik ir lieka mintimis. Mintimis, kurios po truputį ėda tave iš vidaus ir galiausiai virsta dideliu dideliu nusivylimu, skausmu ir tiesiog liūdesiu. Tuomet naktimis pagalvės būna išgręžimo būsenoje, t.y. šlaput šlaputėlės nuo ašarų. Širdis plyšta iš skausmo. Dienoraščiai pilni užrašų apie tavo liūdesį. Ir tuomet kyla klausimas: ar verta?
Jeigu klaustumėte mano nuomonės, teigčiau, kad tikrai neverta. Juk jis jus paliko, pasityčiojo iš jūsų jausmų (net jeigu apie juos nežinojo, netikiu, kad jų net nepastebėjo), galima sakyti, sudraskė širdį. O ką jūs į tai? Verkiate, skaudinate save, naikinate nervų ląsteles, kurios, beje, neatsigamina. Ir tuomet, kai į galvą šauna mintis "Gana", kyla nauja problema. O kaip atsiriboti nuo praeitis, nuo JO, ir gyventi toliau?
Štai dabar atėjo laikas pasiūlyti kelis būdus, kaip pasimiršti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Ar tiesiog gyvenimą susigrąžinti.

ATSIPALAIDUOK! Ilsėkis, užsiimk mėgstama veikla, būk su draugais. Tai padės tau pasimiršti ir bent kiek grįžti į įprastą gyvenimo vagą.
SPORTUOK! Sportas - sveikata. Sveikata - gera savijauta. Gera savijauta - blaivios mintys. Ir visa tai priveda prie vieno - blaiviu protu lengviau mąstyti ir išstumti blogas mintis. Be to, sportuodama užsimirši.
PIEŠK! Piešimu daug lengviau išreikšti savo jausmus nei žodžiais. Jeigu esi pikta - imk pieštuką į rankas ir ant lapo piešk raizgalynes. Taip nusiraminsi. Kažkokio aiškaus vaizdo piešimas padės susitelkti ir nusukti mintis.
JUOKIS! Juokas ne tik ilgina gyvenimą, bet ir pakelia nuotaiką.
ŠYPSOKIS! O galbūt kas nors įsimylės tavo šypseną?
GYVENK! Viena pagrindinių taisyklių - gyvenk kaip Kempiniukas, juokis iš nieko ir nervink kitus savo linksmumu. Galbūt po ką tik patirtos nesėkmės tai nėra ypatingai lengva, bet pasistengus ir kalnus galima nuversti. :)

Ir svarbiausia:

NORĖK IR PAMIRŠK! Noras - svarbiausias. Be jo nebus nieko. Jei laikysiesi įsikibusi praeities - niekuomet neišsikapstysi. Jei norėsi - pamirši ir tęsi gyvenimą toliau.

Kaip ir visuomet - noras, svarbiausias. O dar svarbiau - tavo tikėjimas savimi. Visuomet drąsink save. Mylėk save. Kartok, kad tu pati gražiausia ir nė viena nebus geresnė už tave. Tikink save, kad palikdamas tave jis prarado geriausią ką kada nors galėjo turėti. O tau Dievas atsilygins už viską ir turėsi patį geriausią vaikiną, kokį tik galima turėti. Galbūt ne dabar. Bet turėsi. Kada nors, bet turėsi. TIKĖK. Ir prisimink - gyvenimas per trumpas, kad švaistytum jį žvalgydamasi į praeitį. Jei tai nutiko - taip buvo lemta. Juk kiekvienas nuopolis priverčia mus pakilti ir bandyti iš naujo..

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Taigi, toks būtų mano pirmasis, įvadinis skyrius. Rašiau būdama šiek tiek blogos nuotaikos, bet tikiuosi straipsnis nesigavo depresinis ;D So, my sweeties, lauksiu komentarų, kritikos, klausimų ir šiaip, visko! Jei yra labai slaptų klausimų, mano el. paštas visada jūsų paslaugoms. eriksonas444@gmail.com Lauksiu!

Bučiuoju,

- Jūsų Erika ;*