Meilės griovėjas.

Eini su draugėmis, draugais miesto gatve ir staiga pamatai einančią savo simpatiją susikibus rankomis su kita, meiliai žiūrinčius vienas į kitą, besikalbančius, besibučiuojančius. Ką tuo metu jaučiate? Greičiausiai atrodo, kad eitumėte dabar pat, juos išskirtumėte ir nuo to pasidarytų lengviau.

Taip, tuo metu mus visus užvaldo pavyduliavimas, ne pavydas, kuris gali užvaldyti mūsų mintis, protą, jausmus, veiksmus.

Pavydas tai troškimas materialinių objektų, žmonių, galios, pasiekimų ar pan., kuriuos turi kažkas kitas. Pavydą paprastai lydi, neapykanta (neapkenčiamas žmogus, turintis pavydo objektą), pyktis, depresija, polinkis nusikalsti (norint gauti kokį nors daiktą). 

Pavydas dažnai siejamas su pavyduliavimu. Nemaišykit, tai dvi skirtingos sąvokos.

Pavyduliavimas - baimė kažko netekti. Tai dažniausiai yra susiję su mylimu žmogumi, baime prarasti jį, jo meilę, dėl kito, pašalinio žmogaus, kuris būna ne vietoje ir ne laiku. Priešingai nei pavydas, pavyduliavimas įtraukia daugiau nei du asmenis. 

Gyvenime visi esame pavyduliavę, ir jautę tą jausmą, kuris iš ties nėra malonus, kuris viduje sukelia skaumą ir padaro nesąmoningus veiksmus, dėl kurių dažniausiai vėliau gailimasi. 

Yra malonu, kai Jūsų pavyduliauja mylimas žmogus, tada jaučiatės mylimi, reikalingi, tačiau kai pavydas tampa perdėtas, bereikšmis, perdėtas, paranojiškas, tada tai atrodo, tarsi gyventumėt stebimi maniako. Vis dėl to dažniausiai pasireiškianti pavyduliavimo forma ir yra stiprus pavyduliavimas. Mes taip bijome prarasti mylimą žmogų, kad jau nebejaučiame ribų tarp sveiko pavyduliavimo ir per didelio, perdėto pavyduliavimo.

Pavyduliavimas santykiuose.

Stiprus pavyduliavimas - tarsi prakeikimas. Visada pavyduliauti reikia ribose, ypač santykiuose. Jokiam žmogui nepatinka, kai jį per daug kontroliuoja, kai reikalauja duoti ataskaitą kur ir kada buvo, kai pradeda sekti, kai nebeleidžia daryti tai ko nori, būti su draugu ir kol galiausiai pasiekiamas kritinis pavyduliavimo taškas : "Arba tu mano, arba niekeno". Iš ties ši pavydo forma santykiuose pasireiškia labai dažnai, ir kaip bebūtų, tai dažniausiai pasireiškia vyriškoje giminėje ir tada moterys tampa tarsi daiktu ir jų nuosavybe. Kai kurios moterys, merginos su tuo susitaiko, tačiau daugelių porų išsiskiria būtent dėl per didelio kontroliavimo, nepasitikėjimo - pavyduliavimo. Iš to tik galime daryti išvadą, kad pavyduliavimas turi būti "sveikas", o ne paranojiškas. Pavyduliavimas kenkia ne tik Jūsų santykiams, tačiau ir Jūsų sveikatai. Pavyduliaudami nervinamės ir labai daug, o nuo nervų atsiranda visos ligos. Todėl turite kontroliuoti tai. 

Kaip kontroliuotį šį griaunantį jausmą? 

Pavyduliavimą labai sunku pažaboti, bet pabandyti būtina. Juk jis griauna santykius, slegia abi puses – tiek pavyduolį, tiek tą, kurio pavydima.

• Reikia palikti erdvės. Žmogus nėra niekeno nuosavybė, jis ne daiktas, taip pat turi jausmus, turi gyvenimą, draugus, norus, pomėgius. Kiekvienam reikia savo erdvės.
• Nesuteikite preteksto pavyduliauti. Tai tikrai nuo jūsų priklauso. Taip pat su partneriu ieškokite kompromiso. 
• Leiskite viską paaiškinti. Prieš iškeldami pavydo sceną, nusiraminkite, nuraminkite savo kunkuliuojančius jausmus ir ramiai viską išklausykite, leiskite paaiškinti atnrajai pusei kas nutiko. Visada yra paaiškinimas.
• Kalbėkite apie savo santykius. Visada kalbėjimasis padeda išvengti nemalonumų. Todėl kalbėkite apie viską, o ypač apie savo santykius, įsitikinkite, kad jūsų ateities norai ir požiūris sutampa. 

Gyvenimiški pavyzdžiai. 

„Mano draugas turi žinoti, kur ir su kuo einu, dar patikrinti atvažiuoja. Tai ne ten pasižiūriu, tai per daug prisipuošiu… Kaltina nebūtais dalykais, absoliučiai visi kaltinimai nepagrįsti. Manau, tokiam jo pavyduliavimui turi įtakos ankstesnė patirtis – jo buvusios žmonos išdavystė, o aš dabar tapau atpirkimo ožiu, kuris turi išklausyti priekaištus visai mūsų, moterų, giminei ir sau.“

„Jis aiškina, kad labai mane myli ir saugo, bet kažkodėl nenori, kad dažyčiausi, gražiai rengčiausi, ypač jei viena kur nors einu. Beje, nenori, kad kur nors eičiau viena ir kad apskritai eičiau. Dabar nedirbu, nes jam atrodo, kad pats geriau ars dieną naktį – man vargti nereikės, bet manau, kad tai ne tik iš didelės meilės… Norėčiau studijuoti, bet jis sako, kad geriau mokytis internetu, nors greičiausiai nenori, kad bendraučiau su grupės draugais.“

"Mano pažįstamos vaikinas mano, kad ji yra jo nuosavybė, kad ji priklauso tik jam ir daugiau niekam. Po mokyklos jinai turi būti namie, negali pabūti su draugėmis, negali su jomis susitikti, pabūti, nuvažiuoti į kokį vakarėlį, nes tada būna didžiausios pavydo scenos, priekaištai, kitaip tariant tada jam užeina psichozė, kad ji ne su juo, kad jinai jam skiria per daug dėmesio. Manau, kad tokie santykiai tikrai yra nenormalūs, nes kupini barnių ir nepasitikėjimo. Jis ją kontroliuoja, o ji to pačio daryti negali, nes jam tai atrodo normalu tai ką jis daro, bet kai tą patį daro ji, tada tai tampa tragedija."

Kaip matome, stiprus pavydas niekada neišeina į naudą ir pridaro tik žalos. 

Prieš priekaištaujant dėl kažko antrajai pusei iš pradžių pagalvojime ar tam tikrai yra priežastis, o galbūt tai tik dar viena pavyduliavimo pasekmė, kuri nėra pagrįsta?  

"Meilė žiūri pro teleskopą, pavydas pro mikroskopą." Henris Vileris Šo